Vilnietis Andrius Oskominas įsitikinęs – investuoti į išmanius ir finansiškai naudingus sprendimus verta. Vieną tokių jis priėmė praėjusių metų vasarą, kai nusprendė pats tapti elektros gamintoju. Saulės moduliams pastatyti neprireikė nei nuosavo namo, nei daugiabučio kaimynų pritarimo – bute gyvenantis vyras įsigijo dalį saulės parko.
„Apie tokį sprendimą svarsčiau jau nuo praėjusių metų pradžios, buvau girdėjęs, kad įsigyjant dalį saulės parko galima pasinaudoti ir valstybės parama. Tačiau tuomet vienas paraiškų etapas jau buvo praėjęs, laukiau kito. Kaip tik tuo metu prasidėjo „Ignitis gamybos“ nutolusios saulės elektrinės rezervacija – nebedvejojau“, – pasakoja A. Oskominas.
Šiandien laboratorijos vedėju dirbantis vyras turi nusipirkęs 2,4 kW galios dalį saulės parko – tiek esą pilnai užtenka įprastiems šeimos elektros poreikiams patenkinti – kas mėnesį ji suvartoja apie 200 kWh elektros.
„Esu tikrai patenkintas, pagaminamos energijos užteko beveik visiems ataskaitiniams metams, tik paskutinį – vasario, mėnesį teko šiek tiek primokėti. Kovas, balandis, gegužė – saulėti mėnesiai, todėl dar neprasidėjus didžiausiam pajėgumui galiu pasakyti, kad generacija išties neprasta“, – sako A. Oskominas.
Pasak jo, didžiausia tokio sprendimo nauda – finansinė, būtent tai ir tapo didele paskata įsigyti dalį saulės parko. Nors ne ką mažiau svarbus ir patogus naudojimasis juo. Kaip pats sako, nutolusios saulės elektrinės valdymas paprastas: nereikia nurašyti skaitliukų, viskas automatizuota, sąskaitos elektroninės – tai labai patogu.
„Bet kuriuo atveju, man svarbiausia – ekonominis atsiperkamumas bei žinojimas, kad pats sau esu elektros gamintojas. Elektra brangsta, tačiau asmeniškai šis klausimas tampa nebeaktualus, kai turiu savo, nebesvarbu, ar kilovatvalandė ateityje kainuos 14 ar 16 centų. Ir nors milijonų iš to neuždirbsi, finansinė grąža – neabejotina“, – pasakoja A. Oskominas.
Didelę reikšmę jo pasirinkimui turėti dalį saulės parko padarė ir galimybė pretenduoti į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiamą paramą. Ir nors pildant paraišką niekuomet nėra absoliučios garantijos, kad ji bus patenkinta, galimybė susigrąžinti trečdalį investuotos sumos skamba patraukliai.
„Nors tikėjausi APVA paramos, apsispręsti dėl parko teko įvertinant ir tikimybę, kad jos galiu negauti. Tačiau jau tuomet paskaičiavau, kad net be kompensacijos tapti elektros gamintoju – apsimoka, tiesiog su parama atsipirkimo laikotarpis sutrumpėja iki 6–7 metų“, – tikina pašnekovas.
A. Oskominas svarstė ir kitas alternatyvas – turėjo minčių statyti saulės modulius ant daugiabučio stogo, tačiau tam buvo reikalingas namo gyventojų pritarimas, derinimo procesai būtų užtrukę.
„Ne visuomet lengva įtikinti kitus, tačiau ir nebūtina – turint nutolusią saulės elektrinę su kitais derintis nereikia. Turėjau tik vieną dvejonę dėl to, kas bus, jei nuspręsiu keisti gyvenamąją vietą – butą parduoti arba išnuomoti. Tačiau jaudintis neverta – įsigytą nutolusią saulės elektrinę galima parduoti kartu su butu arba prijungti prie naujo“, – pasakoja A. Oskominas.